***

      metai nuvertina buvimą  
      laikas pasodintas į žemę  
      stiebiasi į saulę  
      bet neturėdamas šaknų išvirsta  
       
      Dievo siųsti pranašai  
      susideda su biurokratais  
      motinos maitina vaikus krūtine  
      bet jie pamėgsta butelį 
       
      meilė nesveria  
      bet nemylintiems  
      ji sunkesnė  
      už šviną  

            
          ***

      pavargo dienos  
      nuo ilgų dienų  
      trumpos naktys  
      prailgo nuo nemigų 
       
      paskutinį kartą išgėrėme alaus  
      suvalgėme vynuogių  
      ir mums atrodė  
      kad esame amžinybėje 

      laukuose liko rugienos  
      ir maldos į Visagalį...  
      rugiuose bobų vasara...  
      saulės blakstienos 

      rikiavosi dienos  
      lyg septynios vienatvės...  
      rytoj  
      išskris į amžinybę  

      *** 

      Po bulviakasio rožės nustoja  
      žydėti,  
      išskrenda garniai ir nutyla žiogai.  
      Tuoj po bulviakasio  
      atšąla širdys ir apkarsta glamonės. 

      – – – 

      Rytoj bulviakasis ir rinksime  
      bulves.  
      Sužydės raudonai rožės spygliai,  
      išlėks garniai ir apkars glamonės,  
      nustos mylėtis sužadėtiniai. 

      Rytoj bulviakasis.  
        
        

        NIDOJE 

      vėjas Nidoje  
      supdamas nendrę  
      blaivina nokstantį rytą  
      už prožektorių šviesos  
      panašios į saulę 
       
      taip atėjo sekmadienis  
      mano neprašytas meilužis  
      rytas  
      buvo nuplaktas  
      kaip vaikas 
       
      kažkur  
      jūra  
      išmetė krantą  
      kaip uodegą 
       
      atsisakęs pilietybės  
      klausiausi jūros ošimo  
      eilėraščio  
      kurio tada nesupratau 
       


      *** 

      žmonės  
      priklauso daiktams  
      daiktai renkasi žmogų  
      ir išmeta kaip šiukšlę 

      ant stalo  
      kupino laiškų  
      užpakaliu  
      atsisėda gyvenimas 

      *** 

      poetai  
      išstumti 
      pro langą  
      kaip eilėraščiai 

      sudužę ant grindinio  
      akmenys  
      veltui klausosi 
      amžinybės 
       


      *** 

      dabar  dažnai 
      ateina praeiviai  
      kaip žodžiai  
      iš nukabintų paveikslų 

      naktys atrajoja  
      anų dienų prisilytėjimą  
      atmestą tylą  
      ilgą ir šmaikščią 

      *** 

      dienos  sunkiasi 
      į fotografiją  
      naktys suvilgo 
      laiko fiksažą  

      alsuoja naktis  
      pro langą  
      užspringsta 
      gyvenimu 


      ***  

      seinuose  
      dabar dažnai lankosi  
      jablonskis  
      lietuviškas žodis vaikams  
      skanesnis už šokoladą 
       
      karieta  
      pakinkyta  
      ketvirtu žirgų  
      važiuoja baranauskas  
      per laiko žemėlapius 
       
      seinuose  
      iš darbo  
      tuoj pareis  
      dvaranauskas  
      karas sustabdys mašinas 
       
      bazilikos avinėliai  
      stumdomi ant laiptų  
      melsis į Kristų  
      neįžengusį  
      į vyskupų rūmus  

        

      ***  

      Dievo akivaizdoje 
      Dievo malonėje 
      ieškom Dievo 

      kaip aklas 
      kuris atiduoda iš savo kišenės 
      kad galėtų paimt iš širdies 

      šiandien Dievo karalystė 
      yra arčiau 
      negu tada kai įtikėjom 


      ABORTAI

      kūdikiai 
      kurių 
      nėra 
       
      ateina iš motinos įsčių 
      raukšlėti 
      paženklinti gyvenimu 
       
      motinystėje 
      nieks jiems nesuteikia 
      balso 

      tiesia mažas rankutes 
      bet niekas 
      jų neužrašo gyventi 

       


      ROMOJE  

      akmeninė širdis 
      įsiskverbusi į grindinį 
      iš tūkstančio metų 
      akmeninė verona 
      akmeninė lemtis 
      via apia antica 

      šiandien nutilo 
      paskutiniai krikščionys 
      naktį 
      kaukė šuva 
      vedamas 
      pas neroną 

       


      *** 

      kodėl 
      skriauda 
      melas 
      apgaulė 
      virsta nuopelnu 

      kodėl 
      istorijos rogėmis 
      taip dažnai važiuoja 
      žmogžudžiai 
      ir karaliai 


      *** 

      kaip pasenusiems 
      suvaikėjusiems 
      apsirengti  

      vaiko 
      marškinėliais 
      su klyksmu  

      grįžti 
      į motinos 
      įsčias 


      ***  

      net sapnuose 
      ateini 
      Viktorija 
      kaip nendrė  

      kaip ąžuolą 
      augini 
      manyje 
      žodžius 

      bet 
      šiltnamyje 
      nesodinama 
      medžių 


      ***  

      žodžiai 
      popieriniai šarvuočiai 
      nutrūkę nuo 
      Onės Balukonytės stygos 
      kuri atsisako gyventi 

      nuolaužos 
      iš pasaulio 
      REX 


      *** 

      viską užmiršom – 
      (gal nežinojom) 
      jaunystės 
      rėkdamas tylėjo vaikas 

      niaukėsi naktys 
      krito lašai 
      lopšiai 
      kūdikystė 
       


      *** 

      laikas 
      kuris tempia mane 
      kaip jautis 
      į amžinybę 

      amžinybė 
      kurioje nenoriu būti 
      akimirka su savimi
      po žeme
       


      *** 

      žemė 
      grįžta smėlio kopomis 
      į mirtį 

      mirusieji 
      vaikščioja 
      palaidoti amžinybėje 
       


      *** 

      kiek dienų 
      turi amžinybė 
      kiek mirusieji 
      metų 

      kiek svajonių 
      sapnų 
      kurių net gyviems 
      neužtenka 


      *** 

      pro gyvenimą praeina 
      žmogus 

      pro gyvenimą praeina 
      gyvenimas 

      viskas praeina 
      tik mirtis nepraeina 
       


      *** 

      tamsa pripranta 
      prie tamsos 

      šviesa 
      prie šviesos 

      širdis 
      prie neteisybės 
       


      ***  

      saulė 
      ateina iš tamsos 
      naktis iš amžinybės 

      rankų rankomis 
      metų metais 
      auga vienatvė 
       


      ***  

      nėra 
      žodžių 
      išimtų iš svetimų iščių 

      klausimų 
      į kuriuos 
      bus atsakyta 
       


      *** 

      žemės trauka 
      trauka 
      tarp vyro ir moters 
      netilpusi į fizikos dėsnius 

      butelio trauka – – – 

      nėra Einšteino 
      kuris paaiškintų – 
      viskas 
      reliatyvu 


      *** 

      dorovė 
      meilė 
      tiesa 
      kaip žemė 
      sukasi 
      aplink norą 
      turėti 

      bet – – – 

      ateina 
      žmonos 
      mašinos 
      pinigai 
      laikas 
      išdavystė 
       


      *** 

      neklauskit 
      nieko 

      žemėje 
      nėra atsakymų 

      yra klausimai 
      KODĖL 


      ***  

      saldainis 
      paklydęs 
      vaiko burnoj 

      kalba apie nežinomą 
      dantų skausmą 

      klyksmas 
      užsitęsęs amžinybėje 
      išvaiko nemigą 
       


      ***  

      lūpos 
      prie grabo lentos 
      prikaltos mirties ir gyvenimo 

      vakaras 
      motinos įsčiose 
      jūroje  

      ne pieno puta 
      o putojantis laikas 
      išsiveržęs iš alaus butelio 

      sufermentuoto 
      kad nesinori 
      gyventi 
       


      ***  

      sulankstyta diena 
      iš penktojo 
      aukšto 

      amžinybė 
      sudužusi 
      į ažūrinę akimirką 

      namuose 
      nėra vietos 
      kosmose 

      atsiklaupiame 
      atsistodami 
      prieš veidrodį 


      *** 

      Dievo amžinybėje 
      bučiavome 
      akimirką 

      plėšėme 
      Senojo Testamento 
      žodžius 

      spjaudėme į rabinus 
      kad neužgautum žvaigždžių 
      panašių į Dovydą 


      *** 

      atsigerti vandens 
      iš ne- 
      gyvenimo 
      bausmės 

      ašaros krenta 
      bet ne taip 
      kai norėjo 
      niutonas 


      ***  

      sudeginti 
      jaunystės laiškai 

      sapnai 
      iš išdžiūvusios jūros 

      verkiančios našlės 
      ir rykliai prašantys maisto 
       


      ***  

      tamsa tamsoje 
      šviesa šviesoje 

      išdurtos akys 
      sankryžos 

      važiuojame 
      į amžinybę 

      valio 


      ***  

      kolekcionuoju 
      poetų 
      veidus 
      eilėraščius 
      iš anapus 
      Dievo 

      ateina 
      žodžiai 
      nesumokėję 
      sąskaitos 
      apsinuodiję 
      gyvenimu 
       


      ***  

      gyvenimas 
      akimirka 
      trumpesnė 
      už gyvenimą 

      bausmė 
      kad 
      nerašytum 
      eilėraščių 
       


      *** 

      naktis 
      užsideda kaukę 
      ant veido 

      akinuota 
      atslenka 
      karučiais  

      išvežta žemė 
      gyvenimas 
      žingsniai 

      nebūties ieškojimas 
      vežimai 
      į nebūtį 
       


      *** 

      parduotos vaistažolės 
      surinktos vaistininkės 

      ligoninėje pagimdyti 
      ordinatoriai 

      ligų ieškojimas 
      nuo pat pradžių 

      kad lengviau 
      būtų numirti
       


      *** 

      atėjau iš anapus 
      nežinodamas 

      gavęs iš gyvenimo 
      gyvenimą 

      du geidulingus žvilgsnius 
      keturis antausius 

      pasaulis kuris priglaudė
      atstūmė 
       


      *** 

      jūra 
      smėlis 
      pomirtinė 
      mirtis 

      smėlis 
      paplūdimy 
      kopose 
      gyvenime 

      smėlis 
      nederlingas 
      besileidžiantis 
      į saulę 
       


      *** 

      palydėjęs į abortus 
      naktinis 
      šuo 
      nusišlapino
      ant gyvenimo 

      rytoj palengvės 
      bet ar užteks 
      pinigų 
      kad nusipirktum 
      eilėraščių 
       


      *** 

      žemėje užsikrėtėme 
      nervų liga 
      ir chronišku nebuvimu 

      jurtoje 
      ant lietaus lašų 
      atsisėdome ant amžinybės 

      ilgai laukėme 
      didžiausios bausmės 
      nobelio premijos 
       


      *** 

      pabudau 
      nesumokėtoj 
      sąskaitoj 
      už gyvenimą 

      eilėraščiai 
      buvo kaip vynas 
      actėjo 
      arba svaigino amžinybę 


      *** 

      kai žemėje buvau 
      balta pieno puta 
      suvažinėta 

      apsižliumbusi 
      kaip žvakė 
      laidotuvių akimirkoj 

      sukandęs amžinybę 
      rašiau eilėraščius 
      kurie miršta 


      *** 

      gyvenome 

      užklijuoti 
      kaip 
      troleibusų langai 

      kad pasaulyje 
      nesimatytų 
      bado 
       


      *** 

      neparašyti eilėraščiai 
      ambasadoriai 
      akimirka 
      amžinybė 

      dienos 
      girtos nuo dienpinigių 
      pavydo naktys 
      trumpesnės už sijonus 


      *** 

      naktį 
      nusičiaudė 
      amžinybė 

      rytas 
      išgargeno sapnus
      į aušrą 

      viešbutyje 
      iš sugedusios kriauklės 
      nenustodamas bėgo laikas 
       


      *** 

      radau tave 
      užsnūdusį 
      ant lentos 

      kur neieškos 
      tavęs 
      laikas 

      nemigoj 
      prasimušė kraujas 
      iš suvažinėtos nakties 

      noriu pavaišinti tave gerumu 
      vakaru 
      kuris neateina 


      *** 

      mėnulis 
      ant 
      sidabrinių 
      langų 

      supjaustytos 
      naktys 
      žaizdos
      negyjantis laikas 
       


      *** 

      laikas 
      ištryškęs 
      lašais į gyvenimą 

      lietaus lašais 
      rėčkos našlaičių 
      raudojo mirusio tėvo  

      laidotuvės 
      išvaikytos 
      kaip demonstracija 

      kad 
      nesikartotų 
      mirtis 
       


      *** 

      pomirtinė mirtis 
      laiko pertrauka 
      pokalbis 
      nutrauktas telefono laidu 

      nerašiau eilėraščių 
      kad būtų mažiau knygų 
      eilėraščiai 
      vargina žmones 


      *** 

      mirtis užklupo 
      kaip lietus 
      išdžiūvusį šieną 

      amžinas bėgimas 
      nuo lietaus 
      prieš audrą 

       amžinybė 
      išvirtusi 
      į gyvenimą 
       


      *** 

      nemigoje 
      kraujo spraga 
      žvilgsnis 
      į amžinybę 

      amžinybė - 
      akimirka 
      su burokevičium 
      iš sausio 13-osios 
       


      *** 

      ištrintas nuo lentos 
      algebros 
      laiko  

      nurašytas 
      iš knygų 
      negyventi 

      atkeltas 
      kaip 
      egzaminas 

      rožynas 
      nesenstančia širdim 
      kuri sensta 

      *** 

      gyvename 
      paglostyti 
      nakties letenos 
      suvalgyti  

      nakties 
      graužukai 
      besileidžiantys 
      į meilę 
       


      ***  

      tarp tavęs ir manęs 
      plastmasinė erdvė 
      kurią žmogus gali įveikti 
      tik ilgesiu 

      rašyk mane 
      ant širdies 
      kaip vyturys ant popieriaus 
      užrašo padangę 
       


      *** 

      iš visų 
      pasaulio paveikslų 
      pasaulio REX 
      visų karalysčių 
      pakabintų ant sienos 
      sumažintų 

      perkeltų 
      ant drobės 

      gražiausios 
      tavo akys 
       

      MEILĖ 

      meilės 
      žodžiai 
      panašūs 
      į nemigą 

      aistra 
      į audrą 
      kuri 
      neateina 
       


      ***  

      žvaigždės 
      mėnulis 
      naktis 

      pilnatis 
      ant rankų 
      augina meilę 
       


      ***  

      rankos 
      skleidžiasi 
      į dangų 

      po vienatvės 
      stogu 
      noksta meilė 
       


      *** 

      noriu prisijungti prie tavęs 
      lyg prie interneto 
      žodžiais 
      pasakyti žodžių nėra 

      bažnyčios varpuose 
      jau gaudžia širdis 
      tik nesugalvok 
      tuoktis 
       


      *** 

      nėra liepos 
      verkiančios liepos 

      aksominio laiko 
      ašarų panašių į konjaką 

      tavęs 
      nesančios mano gyvenime 
       


      *** 

      Ruduo... 
      Dienos panašios į nieką, 
      niekas į langą, 
      langas 
      lyg muilas burnoj. 

      Imdavau Tave, 
      Mieloji, ant rankų, 
      kad būčiau ant rankų, 
      ir buvau, 
      kad norėtum gyventi. 
       


      *** 

      Gyvenu negyvenimą 
      (tavo lūpų, mieloji, 
      kampučiuose), 
      bučiuoju nebučiuojamą. 

      Pagonybėje buvo lengviau 
      nusidėti, 
      mylėti, 
      negyventi... 
       


      *** 

      langas 
      pažadintas nakties 
      izoliuotas nuo žemės 
      lėktuvas  

      pilnas vežimas 
      debesų 
      žiūrinčių 
      į dangų 

      IŠĖJIMAS 

      kyla 
      lyg dūmų stulpas 
      netikinčiųjų kvapais 

      iš libano medžių 
      padarytais neštuvais 
      išeikite pažiūrėti  

      jeruzalės dukterų 
      žemė apvainikavo vestuvių dieną 
      pavėlavusius į puotą 

      kol ryto vėjas 
      dvelkia 
      šešėliai išnyks 


       
       

      *** 

      miegojau ant Egipo nak-ties  

      įs-čio-se šir-dis bu-dė-jo gal-va bu-vo su-drė-kin-ta ra-sos 

      sap-nuo-se – – – 

      kaž-kas be-ldė-si į ma-no gy-ve-ni-mą pa-li-ko vai-ko ve-ži-mė-lį 

      *** 

      že-mė-je kas nepa-si-ti-ki Vieš-pa-čiu 

      amžinybėje ieškos amžinybės 

      ant kryžiaus kryžiaus ieškos kryžiaus *** 

      nuo ab-ra-o-mo iki juo-za-po nuo juo-za-po iki mirties nuo mirties iki am-ži-ny-bės 

      vy-nuo-gy-nai vynuogynai pri-klau-santys Vieš-pa-čiui 

      pasaulyje Die-vas džiu-gi-na žmogaus širdį dar-bais *** 

      aš vis-ką ma-čiau ma-čiau kas da-ro-si že-mė-je su žmo-gum 

      žmo-gus nė-ra pra-na-šes-nis už gy-vu-lį 

      gyvenimas tikresnis už mirtį 

      aš nežinau kas da-ro-si že-mė-je *** 

      jau lai-kas so-din-ti me-džius ir laikas juos rau-ti 

      lai-kas mė-ty-ti ak-me-ni-mis ir laikas juos ran-kio-ti 

      laikas apipilti gla-mo-nė-mis ir laikas at-stum-ti  

      laikas gim-dy-ti vai-kus ir laikas žudyti *** 

      Viešpatie – – – 

      vienatvės aša-ros kaip spalgenos 

      dvie-se su Tavimi buvo ge-riau 

      negu amžinybėje *** 

      nėra žodžių jie nežino ką daro 

      kalbasi su Dievu 

      sapnuose sapnuoja amžinybę 

      *** 

      kas ieško pinigų nesuras pasitenkinimo 

      kur daug gėrybių dar daugiau valgančių 

      kas krauna turtus turės užmokėti už mirtį 

      *** 

      viskas kas yra jau seniai buvo 

      akinių stiklai pro kuriuos nesimato  

      nakties ir saulės žmonių 

      viskas kas yra buvo *** 

      mirtis geresnė nė gimimo diena 

      ėjimas į šermenis geresnis nei ėjimas į puotą 

      liūdesys puošia žmogaus širdį linksmybės - išblaško 

      *** 

      jei teisusis žūva laikydamasis tiesos 

      o niekšas gyvena ilgai darydamas pikta 

      nebūk per daug teisus ir per daug išmintingas 

      *** 

      pa-lai-min-tas kas ieš-ko Vieš-pa-čio gimęs ne-san-tai-koje regės mirtį  

      tei-su-sis gaus ką pa-sii-ma niek-šas mi-ręs ne-su-lau-ks at-ly-gi-ni-mo 

      kas ieš-kos Vieš-pa-čio bus pa-lai-min-tas